forex trading logo

 

Titulinis Valstybinės Mokesčių Inspekcijos naujienos
Valstybinės mokesčių inspekcijos naujienos
VMI naujienos 2012 pirmas pusmetis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė litas   
Pirmadienis, 26 Kovas 2012 07:03

2012-03-22 Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 24 straipsnio apibendrinto paaiškinimo (komentaro) papildymo

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 25 str. 1 d. 2 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 1997, Nr. 87-2212; 2004, Nr. 82-2966) ir siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr.17-505) taikymo tvarką, parengė PVM įstatymo 24 straipsnio paaiškinimo (komentaro) papildymą.

 

2012-03-22 Dėl leidinio ,,Žemės ir kito nekilnojamojo turto apmokestinimo PVM“ atnaujinimo

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atnaujimo leidinį "Žemės ir kito nekilnojamojo turto apmokestinimas pridėtinės vertės mokesčiu".

 

2012-03-15 Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymo pakeitimo

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) informuoja, kad 2012-03-08 paskelbtu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. vasario 29 d įsakymu Nr. VA-27 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 29-1375; toliau — Įsakymas) patvirtintos naujos redakcijos Nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklės ir naujos redakcijos Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą FR0792 forma.

Nurodytu Įsakymu patvirtinta naujos redakcijos Nuolatinio Lietuvos gyventojo įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą FR0792 forma (05) versija, toliau — FR0792 forma).

FR0792 forma papildyta naujais laukeliais, kurie skirti žymėti veiklą asmens, kurio veikla priskiriama laisvųjų profesijų veiklai, taip pat asmens, kuris vykdo apmokestinamąją veiklą.

FR0792 formos bloke „Veiklos vykdymo vieta“ veiklos vykdymo vietos pavadinimą ir adresą turi nurodyti ne tik advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, bet ir asmenys, jeigu jų veiklos vykdymo vieta skiriasi nuo jų gyvenamosios vietos.

Nurodytu Įsakymu patvirtintos naujos redakcijos Nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklės (toliau — Taisyklės) papildytos naujomis nuostatomis, kurios reglamentuoja:

Asmenų, kurių vykdoma individuali veikla priskiriama laisvųjų profesijų veiklai, registravimą;

Laikiną individualios veiklos sustabdymą motinystės (tėvystės atostogų) pašalpų gavimo laikotarpio metu;

Mokesčių mokėtojo telekomunikacinių rekvizitų ir jų pakeitimų registravimą Mokesčių mokėtojų registre mokesčių administratoriaus iniciatyva pagal mokesčių mokėtojo pateiktą informaciją;

Gyventojo vykdomos individualios veiklos pobūdžio pakeitimą iš veiklos pagal verslo liudijimą į individualią veiklą, kai jo gaunamos pajamos iš juridinių asmenų viršija 10 proc. mokestinio laikotarpio iš verslo liudijimo gaunamų pajamų.

 

2012-03-14 Dėl Asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaitos FR0528 formos užpildymo taisyklių pakeitimo

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2012 m. kovo 5 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-30 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. VA-27

„Dėl Asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaitos FR0528 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 29-1376) patvirtinta nauja Asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaitos FR0528 formos (toliau – Ataskaitos forma) užpildymo taisyklių redakcija.

Atsižvelgiant į mokesčių mokėtojams kilusius klausimus ir neaiškumus dėl Ataskaitos formos teikimo ir pildymo, patikslintos taisyklių nuostatos ir pateikti papildomi Ataskaitos formos pildymo nuostatų pavyzdžiai. Atkreipiame dėmesį į svarbesnes naujas Ataskaitos formos užpildymo taisyklių nuostatas:

1) Dėl Ataskaitos formos teikimo:

Ataskaitos forma nedeklaruojami ir skaičiuojant 300 000 Lt vertę neįtraukiami išmokėti ar gauti dividendai, suteikta ar gauta parama, mokestinių nuostolių perdavimas tarp vienetų grupės vienetų pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992, toliau – PMĮ) 56-1 str., avansiniai mokėjimai.

Nustatant prievolę teikti Ataskaitos formą, t. y. skaičiuojant 300 000 Lt vertę, neatsižvelgiama į per mokestinį laikotarpį grąžintų atsargų, prekių, produkcijos ar kito turto vertę.

Ataskaitos formos neteikia valstybės ir savivaldybių įmonės, vykdžiusios sandorius su savivaldybėmis arba kitomis valstybės ar savivaldybių įmonėmis. Valstybės ir savivaldybių įmonių sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme (Žin., 1994, Nr. 102-2049; 2004, Nr. 4-24) pateiktą apibrėžimą.

Ataskaitos formą privaloma pateikti, jei per mokestinį laikotarpį asocijuotam asmeniui buvo suteikta ir /arba iš jo gauta paskolų, kurių suma nors vieną mokestinio laikotarpio dieną buvo lygi arba viršijo 300 000 Lt.

2) Dėl Ataskaitos formos pildymo:

Esant prievolei pateikti Ataskaitos formą, ja deklaruojami visi sandoriai su asocijuotu asmeniu (taip pat ir tie, kurių vertė nesiekia 300 000 Lt).

Deklaruojant sandorius akcizais apmokestinamomis prekėmis, jei akcizai įeina į pardavimo kainą, dėl kurios šalys susitarė, Ataskaitos formos laukelyje „Pajamos“ nurodomos sumos, įskaitant mokėtiną akcizą, laukelyje „Sąnaudos“ – sąnaudų suma, įskaitant mokėtiną akcizą, ir/ar produkcijos savikainos ir mokėtino akcizo suma.

Jei nuomojamas nekilnojamasis turtas ir sąskaitoje už nuomą išskiriamos kompensuotinos komunalinės išlaidos, deklaruojamas tik turto nuomos mokestis (kompensuojamos išlaidos Ataskaitos forma nedeklaruojamos).

Jei vienetas asocijuotam asmeniui yra suteikęs beprocenčių paskolų ir už jas pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais skaičiuoja „menamas“ palūkanas, šios „menamos“ palūkanos Ataskaitos forma nedeklaruojamos.

3) Dėl Ataskaitos formos tikslinimo:

Ataskaitos forma netikslinama, kai neišrašant kreditinių/debetinių dokumentų vadovaujantis PMĮ 40 str. 2 dalimi metine pelno mokesčio deklaracija deklaruojamas pajamų (pelno) padidinimas.

 

2012-03-09 Dėl leidinio „Ar reikia registruotis pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju“ atnaujinimo

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), informuoja apie parengtą (atnaujintą) leidinį „Ar reikia registruotis pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju“.Minėtas leidinys atnaujintas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004 Nr. 17-505; 2011, Nr. 161-7616) 51, 14, 19, 31, 32, 36, 43, 47, 49, 53, 57, 64, 66, 71, 711, 78, 79, 80, 83, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 2 priedo papildymo, 82 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 631, 781, 891straipsniais įstatymo nuostatas, kurios įsigalioja nuo 2012 metų sausio 1 dienos.

 

2012-03-09 Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio apibendrinto paaiškinimo (komentaro)

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 25 str. 1 d. 2 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 1997, Nr. 87-2212; 2004, Nr. 82-2966) ir siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr.17-505) taikymo tvarką, parengė PVM įstatymo 32 straipsnio paaiškinimo (komentarą) papildymą.

 

2012-03-09 Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 31 straipsnio apibendrinto paaiškinimo (komentaro) papildymo

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengė PVM įstatymo 31 straipsnio paaiškinimo (komentaro) papildymą dėl kolumbariumo nuomos paslaugų apmokestinimo PVM.

 

2012-03-08 Dėl Akcizų grąžinimo taisyklių bei Naftos produktų, biokuro, bioalyvos, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių pakeitimo

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. VA-28 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 255 „Dėl akcizų grąžinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 27-1254) yra pakeistos akcizų grąžinimo prašymų formos, jų pildymo taisyklės, Apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimo grąžinti akcizus FR0416 forma, o Akcizų grąžinimo taisyklės ir Išvados dėl prašymo (paraiškos) grąžinti akcizus FR0418 forma neteko galios.

 

2012-03-07 Dėl naujos metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U versijos (03) patvirtinimo ir formų užpildymo taisyklių išdėstymo nauja redakcija

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad 2012 m. kovo 3 d. paskelbtu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. VA-26 „Dėl V alstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. VA-2 ,,Dėl metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų ir jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo “ (Žin., 2012, Nr. 27-1253; toliau – Įsakymas) patvirtintos naujos versijos (03) Metinės pelno mokesčio deklaracijos ir jų užpildymo taisyklės.

Nurodytu Įsakymu patvirtintos versijos 03 deklaracijų formos naudojamos deklaruojant 2011 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Metinės pelno mokesčio deklaracijos 02 ir 03 versijos iš esmės skiriasi dėl deklaracijose padarytų pataisymų, susijusių su Pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992 ) nuostatų pakeitimais:

· Formose įterpti atskiri laukeliai apmokestinamajam pelnui mažinti, kai perimami nuostoliai iš kitų vienetų grupės vienetų (pagal PMĮ 56-1 straipsnio nuostatas);

· Įterpti atskiri laukeliai perleistiems nuostoliams kitiems vienetų grupės vienetams (pagal PMĮ 56-1 straipsnio nuostatas);

· Formoje PLN204 išskirti atskiri laukeliai (101 ir 102), kai Lietuvos vienetas uždirba pajamas/patiria sąnaudas per nuolatines buveines, esančias EEE valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, jeigu per šias nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamos nustatyta tvarka apmokestinamos pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu tose valstybėse (atsižvelgiant į PMĮ 4 str. 1 dalies ir į PMĮ 31 str. 1 d. 19 punkto nuostatas);

· Deklaracijos formos PLN204 22 laukelyje, atsižvelgiant į PMĮ 40 str. 2 dalies nuostatas, įrašomas pajamų (pelno) padidinimas arba sąnaudų sumažinimas, atitinkamai pakeistas ir formos 20 laukelis;

· deklaracijos priedas PLN204B panaikintas, o visi reikalingi laukeliai perkelti į pagrindines deklaracijos formas;

· PLN204N formoje įterpti nauji laukeliai apmokestinamajam pelnui apskaičiuoti, įgyvendinant 5 str. 4 dalies nuostatas (viešasis interesas);

· deklaracijos formose 1 lapuose įterpti 2 papildomi laukeliai (išskyrus formą PLN204U) apie ataskaitų FR0438 ir FR0528 pateikimą;

 

2012-03-07 Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 95 ir 96 straipsnių apibendrinto paaiškinimo (komentaro)

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atnaujino PVM įstatymo 95 ir 96 straipsnių komentarą (paaiškinimą) apie pirkėjų PVM prievoles įsigyjant prekes ir paslaugas.

 

2012-03-05 Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymų pakeitimo

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. VA-18 „ Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. VA-66 „ Dėl Specialių akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų sandėlių ir asmenų, turinčių teisę verstis didmenine prekyba tais degalais bei juos vežti mobiliosiomis talpyklomis (autocisternomis), registravimo “ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 26-1209) yra pakeistos Specialių akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų sandėlių ir asmenų, turinčių teisę verstis didmenine prekyba tais degalais bei juos vežti mobiliosiomis talpyklomis (autocisternomis), registravimo taisyklės (toliau – taisyklės).

 

2012-03-05 Dėl Pelno mokesčio įstatymo 21 str. 1 dalies ir 3 dalies 4.3.1 punkto 21 str. 4 dalies 4.3.3 ir 6.2.3 punktų,16 str. 2 dalies 2 punkto ir 43 str. 5 dalies komentarų

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63–2243) 25 str. 1 d. 2 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 1997, Nr. 87–2212; 2004, Nr. 82–2966) ir siekdama suvienodinti Pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110–3992, toliau – PMĮ) taikymo tvarką, papildė 21 str. 3 d. 4.3.1 punkto, 21 str. 4 d. 4.3.3 ir 6.2.3 punktų, 16 str. 2 d. 2 punkto ir 43 str. 5 dalies apibendrintus paaiškinimus (komentarus), kurie suderinti su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2012-02-28 raštas Nr. (14.16-01)-5K- 1204401-6K-1201995).

 

2012-03-02 Dėl leidinio „Kaip apmokestinamos 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos“.

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad parengtas ir paskelbtas leidinys „Kaip apmokestinamos 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos“

 

2012-03-02 Dėl kai kurių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymų pakeitimo

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. VA-9 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. VA-88 „Dėl akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 21-992), yra pakeistos Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo taisyklės (toliau – taisyklės). Pasikeitus taisyklių nuostatoms, akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkai, kuriems, įforminant eksporto procedūras yra suteikta teisė taikyti supaprastinto deklaravimo procedūrą, turi teisę Valstybinės mokesčių inspekcijos Akcizų informacinėje sistemoje patys patvirtinti tinkamą prekių išgabenimą eksportuojant. Taip pat padaryti redakcinio pobūdžio taisyklių pataisymai, siekiant kai kurių punktų aiškumo.

Tuo pačiu informuojame, kad nuo 2012 m. vasario 19 d. įsigaliojo tokie Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m . vasario 14 d. įsakymai:

įsakymas Nr. VA-13 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m . balandžio 27 d. įsakymo Nr. VA-62 „ D ėl akcizais apmokestinamų prekių gavėjų registravimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 22-1047),

įsakymas Nr. VA-14 „ Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m . birželio 17 d. įsakymo Nr. 157 „ Dėl akcizais apmokestinamų prekių sandėlių registravimo “ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 22-1048),

įsakymas Nr. VA-15 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m . rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. VA-92 „ Dėl akcizais apmokestinamų prekių siuntėjų registravimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 22-1049).

Įsigaliojus nurodytiems įsakymams, akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkai, registruoti akcizais apmokestinamų prekių gavėjai ir registruoti akcizais apmokestinamų prekių siuntėjai neprivalės (jei nepageidaus) kreiptis dėl jiems išduotų leidimų steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, registruoto gavėjo pažymėjimų ar atitinkamai registruoto siuntėjo pažymėjimų pakeitimo, jeigu šie dokumentai bus keistini (pildytini) dėl teisės aktų pasikeitimų pasikeitusių akcizais apmokestinamų prekių tarifinių grupių kodų ar pavadinimų. Šių asmenų veikla nesutriks, nes duomenys Valstybinės mokesčių inspekcijos Akcizų informacinėje sistemoje bus atnaujinti Akcizų įstatyme nurodytų akcizais apmokestinamų prekių tarifinių grupių kodų klasifikatoriaus, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 156 (Žin., 2002, Nr. 61-2489; 2012, Nr. 3-101), pakeitimo įsigaliojimo dieną.

 

2012-03-02 Dėl teikiamų tarpininkavimo paslaugų dėl vizų gavimo apmokestinimo PVM

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), atsakydama į mokesčių mokėtojų paklausimus dėl teikiamų tarpininkavimo paslaugų dėl vizų į trečiąsias valstybes gavimo apmokestinimo PVM, paaiškina:

Situacija

Nuo 2012 metų dėl Rusijos vizos gavimo tarpininkaujantys (veikiantys kaip atsiskleidę tarpininkai) apmokestinamieji asmenys (kelionių agentūros ar kelionių organizatoriai, asociacijos ir kiti tarpininkai) turi kreiptis ne tiesiogiai į Lietuvoje esančią Rusijos ambasadą, o per tam specialiai įkurtą Rusijos vizų centrą UAB X. Todėl iškilo klausimas, kaip turi būti apmokestinamos PVM abiejų tarpininkų tarpininkavimo paslaugos dėl vizos gavimo?

Atsakymas

Kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr.35-1271; 2004, Nr.17-505, toliau – PVM įstatymas) 13 str. 2 dalies 1 punkto dalies nuostatas atstovavimo (tarpininkavimo) dėl trečiųjų valstybių vizų išdavimo paslaugų suteikimo vieta yra laikoma Lietuva (ši paslauga yra suteikta Lietuvos apmokestinamajam asmeniui, arba užsienio apmokestinamojo asmens padaliniui, esančiam Lietuvoje), tai ši tarpininkavimo paslauga pagal PVM įstatymo 52 str. straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apmokestinama PVM taikant 0 proc. PVM tarifą. Tokiu atveju 0 proc. PVM tarifas gali būti taikomas tiek pirmo, tiek antro tarpininko teikiamoms tarpininkavimo dėl Rusijos vizos gavimo paslaugoms.

Kai tarpininkavimo dėl vizos gavimo paslauga teikiama fiziniam asmeniui (gyventojui), tai atsižvelgiant į PVM įstatymo 13 str. 3 dalies nuostatas, šios paslaugos teikimo vieta nelaikoma Lietuva, todėl ši paslauga nėra Lietuvos PVM objektas ir neapmokestinama „lietuvišku“ PVM (nes pagrindinės paslaugos, dėl kurios gavimo tarpininkaujama, suteikimo vieta laikoma ne Lietuva, o trečioji valstybė).

Pavyzdys

Kelionių agentūra A, PVM mokėtoja, veikdama kaip atsiskleidęs tarpininkas, teikia tarpininkavimo paslaugas fiziniam asmeniui Y dėl Rusijos vizos gavimo. Šiam tikslui kelionių agentūra A, kreipiasi į Rusijos vizų centrą UAB X, kuris savo ruožtu kreipiasi į Rusijos ambasadą. Tarkime, konsulinis mokestis yra 128 Lt. Šiuo atveju UAB X, taip pat veikdama kaip atsikleidęs tarpininkas, išrašo kelionių agentūrai A tarpininkavimo paslaugų PVM sąskaitą faktūrą, kurioje be kita ko nurodo savo tarpininkavimo paslaugos kainą (be PVM), tarkime, 50 Lt (ši paslauga pagal PVM įstatymo 52 str. nuostatas apmokestinama PVM taikant 0 proc. PVM tarifą), ir konsulinį mokestį -128 Lt (kaip papildomą informaciją, reikalingą pinigų, skirtų konsuliniam mokesčiui apmokėti, gavimui iš kelionių agentūros A). UAB X tarpininkavimo paslaugos apmokestinamąją vertę (50 Lt) turi nurodyti mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formos 19 laukelyje.

Kelionių agentūra A išrašytoje fiziniam asmeniui Y tarpininkavimo dėl Rusijos vizos gavimo paslaugų PVM sąskaitoje faktūroje nurodo savo tarpininkavimo paslaugų kainą (be PVM), tarkime 70 Lt (50 Lt suma, padengianti išlaidas, susijusias su įsigyta tarpininkavimo paslauga iš UAB X bei 20 Lt kelionių agentūros komisinis atlyginimas) ir konsulinį mokestį -128 Lt (kaip papildomą informaciją, reikalingą pinigų, skirtų konsuliniam mokesčiui apmokėti, gavimui iš fizinio asmens Y). Ši tarpininkavimo paslauga (70 Lt) atsižvelgiant į PVM įstatymo 13 str. 3 dalies nuostatas nėra Lietuvos PVM objektas ir neapmokestinama ,,lietuvišku“ PVM. Todėl kelionių agentūra A tarpininkavimo paslaugos apmokestinamąją vertę (70 Lt) turi nurodyti mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formos 20 laukelyje.

Pastaba . Jeigu pavyzdyje nurodytu atveju kelionių agentūra A dėl vizos gavimo tarpininkautų ne fiziniam, o Lietuvos apmokestinamajam asmeniui, tai ši tarpininkavimo paslauga (70 Lt) būtų apmokestinama PVM taikant 0 proc. PVM tarifą (PVM įstatymo 52 str. 1 dalies 2 punktas), ir šios suteiktos paslaugos apmokestinamoji vertė turėtų būti nurodoma mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos 19 laukelyje.

Analogiškos nuostatos dėl tarpininkavimo paslaugų apmokestinimo PVM turėtų būti taikomos ir tarpininkaujant dėl kitų trečiųjų valstybių vizų gavimo bei šio tarpininkavimo grandinėje esant daugiau kaip dviem tarpininkams.

Pažymėtina, kad kai minėta tarpininkavimo paslauga dėl trečiosios valstybės vizos gavimo suteikiama užsienio valstybės apmokestinamajam asmeniui arba bet kokios valstybės neapmokestinamajam asmeniui (pvz., gyventojui), tai šios paslaugos vieta nelaikoma Lietuva (nėra Lietuvos PVM objektas).

 

2012-03-01 Informacija dėl cigarečių akcizų tarifo ir turimų cigarečių inventorizavimo 2012 m. kovo 1 d.

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad parengta nauja informacija dėl pasikeitusio akcizų tarifo ir turimų cigarečių inventorizavimo 2012 m. kovo 1 d. Informacija patalpinta VMI prie FM internetinėje svetainėje adresu http://www.vmi.lt/lt/?itemId=10041712 .

 

2012-02-28 Dėl pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies komentaro

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63–2243) 25 str. 1 d. 2 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 1997, Nr. 87–2212; 2004, Nr. 82–2966) ir siekdama suvienodinti Pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110–3992, toliau –PMĮ) taikymo tvarką, parengė PMĮ 5 str. 2 dalies pakeitimo komentarą, kuris suderintas su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2012-02-09 raštas Nr. (14.16-01)-5K- 1202764-6K-1201398).

 

2012-02-28 Dėl leidinio ,,Individualių įmonių apmokestinimo ypatumai“ naujos redakcijos

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad atnaujintas leidinys ,,Individualių įmonių apmokestinimo ypatumai“, kuriame atsižvelgta į teisės aktų pasikeitimus 2010-2011 metais ir apskričių valstybinių mokesčių pateiktus pasiūlymus.

 

2012-02-24 Dėl individualios keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklos

 

Individualios veiklos įregistravimas. Prieš pradėdamas vykdyti individualią keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą (toliau - taksi individuali veikla), gyventojas apie tai turi informuoti mokesčių administratorių. Turi būti pateikta Nuolatinio Lietuvos gyventojo, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro prašymo forma FR0792 (toliau – Prašymo FR0792). Prašymą gyventojas turi pateikti apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – AVMI) pagal gyvenamąją vietą.

Prašymas FR0792 gali būti pateiktas tokiais būdais:

- elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis per Elektroninę deklaravimo sistemą (EDS),

- betarpiškai įteikta AVMI darbuotojui,

- atsiųsta paštu (per pašto įstaigą).

Gyventojui, pageidaujančiam gauti taksi individualios veiklos vykdymo pažymą (FR0468 forma), mokesčių administratorius tokią pažymą privalo išduoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos.

Pasikeitus minėtoje Prašymo FR0792 formoje nurodytiems duomenims, reikia iš naujo pateikti prašymą, įskaitant ir atvejus, kai pasikeičia gyventojo kontaktiniais duomenys.

Individualios veiklos pajamos ir jų apmokestinimas. Taksi individualios veiklos pajamoms priskiriamos gyventojo pajamos, kurias gyventojas gauna už keleivių vežimą taksi. Gautas pajamas ir mokėtiną pajamų mokestį Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085, toliau – GPMĮ) nustatyta tvarka apskaičiuoja, deklaruoja, ir sumoka pats gyventojas, mokestiniams metams pasibaigus iki gegužės 1 d. pateikdamas metinę pajamų deklaraciją.

Gyventojo, kuris verčiasi individualia taksi veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis, individualios veiklos pajamomis susijusios gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos (išlaidų dalis, tenkanti per mokestinį laikotarpį gautoms arba uždirbtoms pajamoms). Tokios išlaidos apima automobilio eksploatavimo (degalų, tepalų ir pan. įsigijimo išlaidas), draudimus, nuomos (jeigu automobilis nuomojamas), reklamos, palūkanų, įrangos įsigijimo, valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, privalomas rinkliavas, mokesčius ir kitas išlaidas, susijusias su individualios veiklos pajamų gavimu (uždirbimu).

Skirtumas, kuris apskaičiuojamas iš per mokestinį laikotarpį gautų pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus, apmokestinamas taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju ir/arba savo individualiai veiklai nėra priskyręs ir joje nenaudoja ilgalaikio turto, pajamos pripažįstamos pinigų apskaitos principu, t. y. pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu. Pajamų gavimo momentu laikomas momentas, kai gyventojas atlygį gauna grynaisiais pinigais, pinigai pervedami į jo sąskaitą banke ar pan.

Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, individualios veiklos pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą. Kaupimo apskaitos principas pradedamas taikyti tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį individualia veikla besiverčiantis gyventojas įregistruojamas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba priskiria turtą individualiai veiklai. Kaupimo apskaitos principo esmė: pajamos pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pajamų gavimą, pvz., pajamos už paslaugas laikomos uždirbtomis, kai paslaugos arba darbai yra atlikti. Individualia veikla besiverčiantys gyventojai, pradėję taikyti kaupimo apskaitos principą, jį taiko iki veiklos pabaigos.

Gyventojas, prieš pradėdamas individualioje veikloje naudoti ilgalaikį materialųjį turtą (ar jo dalį), privalo AVMI pateikti užpildytą VMI prie FM viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 372 (Žin., 2003, Nr. 1-30; 2009, Nr.148-6652) patvirtintos FR0457 formos pranešimą. Pranešimas FR0457 pateikiamas kiekvieną kartą prieš pradedant naudoti kitą (anksčiau nedeklaruotą) ilgalaikį turtą.

Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidomis laikoma turto įsigijimo kaina su PVM, jei turto įsigijimo momentu gyventojas nėra PVM mokėtojas, t. y. toks gyventojas turto nusidėvėjimą turi skaičiuoti nuo turto įsigijimo kainos su PVM.

Ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos gali būti atimamos iš individualios veiklos pajamų lygiomis dalimis per laikotarpį, kuris atitinka tai ilgalaikio turto grupei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 1 priedėlyje nustatytą nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvą metais. Apskaičiuotą nusidėvėjimą galima priskirti leidžiamiems atskaitymams, jei tenkinamos tam tikros sąlygos:

1) turtas priklauso gyventojui nuosavybės teise arba gautas pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas,

2) naudojamas individualioje veikloje,

3) priskirtas individualios veiklos turtui pateiktame pranešime FR0457 forma.

Jei turtas naudojamas ne tik individualioje veikloje ir individualios veiklos turtui priskiriama tik tam tikra turto dalis, jos įsigijimo išlaidomis laikoma atitinkama apskaičiuotos šio ilgalaikio turto įsigijimo kainos dalis, atitinkanti mokesčių administratoriui deklaruotą to ilgalaikio turto naudojimo individualioje veikloje dalį procentais

Jeigu ilgalaikis turtas priskiriamas individualios veiklos turtui ne tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu, kurį įsigytas, nustatant jo įsigijimo išlaidas, kurios gali būti atskaitomos iš pajamų, iš ilgalaikio turto įsigijimo dokumentuose, turinčiuose juridinę galią, nurodytos kainos atimama ta kainos dalis, atitinkanti to ilgalaikio turto sąlyginio nusidėvėjimo (amortizacijos) per laikotarpį nuo jo įsigijimo iki to mokestinio laikotarpio, kurį ilgalaikis turtas buvo deklaruotas kaip individualios veiklos turtas, pradžios, sumą.

Svarbu. 1. Vykdant taksi individualią veiklą gyventojai, be kitų numatytų leidžiamų atskaitymų, leidžiamiems atskaitymams gali priskirti – lengvojo automobilio įsigijimo išlaidas, jeigu lengvasis automobilis naudojamas teikiant transporto paslaugas.

2. Gyventojas, norintis leidžiamais atskaitymais pripažinti patirtas degalų įsigijimo išlaidas, turi pagristi ne tik faktą, kad tokios išlaidos yra patirtos, o ir sunaudotų degalų kiekį individualios veiklos pajamų uždirbimui, t. y. gyventojas turi įrodyti, kokį kiekį degalų jis išnaudojo vykdydamas individualią veiklą.

Tam tikslui gyventojas turėtų savo pasirinkta ir suprantama forma fiksuoti individualioje veikloje naudojamos transporto priemonės panaudojimo ir degalų suvartojimo duomenis. Degalų sunaudojimo normas gyventojas gali pasitvirtinti pats, atsižvelgdamas į:

- gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis arba

- kontrolines (bazines) kuro sąnaudų normas patvirtintas Automobilių kuro normų nustatymo metodika, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 (Žin., 1995, Nr. 85-1933).

Prie leidžiamų atskaitymų galima priskirti tik faktiškai nuvažiuotam (siejamam su pajamų uždirbimu) atstumui tenkantį degalų kiekį, neviršijantį norminio kiekio. Eksploatavimo išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jeigu automobilis buvo priskirtas individualios veiklos turtui pagal pateiktą pranešimą FR0457 forma.

Individualios veiklos ilgalaikio materialiojo turto remonto išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jeigu:

- ilgalaikis materialusis turtas buvo priskirtas individualios veiklos turtui pagal pateiktą pranešimą FR0457 forma;

- atsižvelgiant į to turto faktinį naudojimą individualioje veikloje (t. y. turto dalies (procentais) priskyrimą individualiai veiklai) per mokestinį laikotarpį;

- neatsižvelgiant į tai, ar to turto įsigijimo išlaidos (ar bet kokia jų dalis) buvo priskirtos leidžiamiems atskaitymams ar ne.

Turto eksploatavimo išlaidų priskyrimą leidžiamiems atskaitymams reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 303 ,,Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo “ (Žin., 2002 Nr. 95-4149; 2009, Nr. 84-3557).

Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Be privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyta:

1) prekių ar paslaugų teikėjo vardas, pavardė ir asmens kodas;

2) prekių ar paslaugų pirkėjo (gyventojo) vardas, pavardė ir asmens kodas.

Iš visų išlaidas pagrindžiančių dokumentų turėtų būti galima nustatyti ūkinės operacijos turinį, todėl tokiuose dokumentuose be kitų rekvizitų turėtų būti ir pirkėjo bei pardavėjo rekvizitai.

Išlaidos kasos aparatų kvitais gali būti pagrįstos tik tuo atveju, jeigu prekių ar paslaugų, kurių įsigijimą patvirtina kasos aparato kvitas, vertė (įskaitant PVM) neviršija 1000 litų.

Apskaičiuojant individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, nustatyta alternatyvi gyventojo individualios veiklos pajamoms tenkančių išlaidų pripažinimo leidžiamais atskaitymais tvarka: individualios veiklos pajamų gavęs (uždirbęs) gyventojas gali pasirinkti leidžiamais atskaitymais laikyti sumą, kuri lygi 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Atimant minėtą, leidžiamais atskaitymais laikomą sumą nėra reikalaujama faktines išlaidas pagrįsti atitinkamais dokumentais. Ši alternatyvi leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens.

Gyventojas, pasirinkęs leidžiamais atskaitymais laikyti 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, neprivalo pildyti pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo skilčių, susijusių su išlaidomis, be to neprivalo saugoti apskaitos dokumentų, kuriais pagrindžiamos išlaidos. Kiti individualios veiklos vykdytojai privalo saugoti apskaitos dokumentus ir pajamų – išlaidų apskaitos žurnalus ne mažiau kaip 10 metų.

Taksometrų registravimas ir Taksometrų kasos operacijų žurnalo pildymas

Taksometrų registravimo ir Taksometro kasos operacijų žurnalo pildymo tvarką nustato Taksometro registravimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir jo dokumentų pildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. VA-20, kuris įsigalioja 2012 m. gegužės 1 dieną.

Taksometrai registruojami Teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – TVMI), kurios teritorijoje yra vežėjo veiklos vykdymo adresas. Taksometrą TVMI įregistruoti, perregistruoti, išregistruoti gali vežėjas ar jo įgaliotas asmuo. Už taksometro įregistravimą, perregistravimą, išregistravimą atsako vežėjas.

Įregistruojant taksometrą TVMI turi būti pateikiama:

1. Taksometro registracijos liudijimas,

2. Laisvos formos prašymo įregistruoti taksometrą, kuriame turi būti nurodyti vežėjo duomenys (vežėjo pavadinimas, identifikacinis numeris (kodas), buveinės/veiklos vykdymo adresas), taksometro identifikaciniai duomenys (gamintojo, modelio pavadinimas, korpuso numeris), lengvojo taksi automobilio markė, modelis, jo valstybinis numeris, du egzemplioriai,

3. Taksometro metrologinę patikrą patvirtinantis Valstybinės metrologijos tarnybos išduotas patikros liudijimas,

4. Taksometro įsigijimą patvirtinantys dokumentai (pirkimo dokumentai, nuomos sutartis ir panašiai),

5. Asmeniui išduotas įgaliojimas, jei taksometrą registruoja vežėjo įgaliotas asmuo.

Taksometrą įregistruojantis, perregistruojantis, išregistruojantis asmuo turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jei jis vežėjo įgaliotas asmuo – papildomai atstovavimą patvirtinantį dokumentą.

Taksometrai turi būti įregistruoti ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo dokumentų pateikimo TVMI.

Kiekvienam taksometrui turi būti pildomas atskiras Taksometro kasos operacijų žurnalas, kuriame turi būti užregistruotos visos pajamos, gautos per taksi darbo dieną. Taksometro kasos operacijų žurnalą galima atsispausdinti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto puslapio adresu www.vmi.lt arba įsigyti blankų leidyklos parduotuvėse.

Taksi vairuotojas darbo metu privalo turėti Taksometro kasos operacijų žurnalą. Kontrolę atliekantiems asmenims paprašius/pareikalavus taksi vairuotojas turi pateikti Taksometro kasos operacijų žurnalą. Už Taksometro kasos operacijų žurnalo pildymą ir saugojimą atsako vežėjas.

Taksometro kasos operacijų žurnalas turi būti saugomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Draudžiama naudoti taksometrą be Taksometro kasos operacijų žurnalo, taip pat kol taksometras AVMI neįregistruotas ar neperregistruotas (pasikeitus taksometro savininkui ar naudotojui).

Valstybinis socialinis draudimas (toliau – VSD).

Taksi individualią veiklą vykdantys asmenys privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, taip pat ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti.

Bendras VSD įmokų tarifas – 28,5 proc. (26,3 proc. pagrindinei ir papildomai pensijos dalims ir 2,2 proc. ligos ir motinystės socialiniam draudimui).

Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma.

VSD įmokos nuo asmens, kuris verčiasi individualia veikla, pajamų sumos, gautos praėjusiais metais turi būti sumokėtos iki metinės gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo, t. y. iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos.

Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, mėnesio 28,5 proc. dydžio VSD įmokos gali būti avansu apskaičiuojamos ir sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos. Šios avansu apskaičiuotos VSD įmokos mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Avansu sumokėtos VSD įmokos negrąžinamos, net jei paskaičiavus faktinę metinę individualios veiklos pajamų sumą ir metinę VSD įmoką nuo jos, susidaro šių įmokų permoka.

Privalomas sveikatos draudimas (toliau – PSD).

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Individualią veiklą pagal pažymą vykdantys gyventojai moka 9 proc. dydžio PSD įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos ir VSD įmokos, t.y. nuo 50 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) sumos.

9 proc. dydžio PSD įmokos nuo minimaliosios mėnesinės algos mokamos kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos. PSD įmokų kas mėnesį neprivalo mokėti individualia veikla besiverčiantys asmenys, kurie tuo pat metu yra dirbantys pagal darbo sutartis arba jeigu jie yra draudžiami valstybės lėšomis (pensininkai, neįgalūs asmenys ir kt.).

Pasibaigus kalendoriniams metams, PSD įmokos perskaičiuojamos ir primokamas skirtumas, jeigu individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų suma, nuo kurios skaičiuojamos VSD įmokos, didesnė nei 12 minimalių mėnesinių algų. Sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas turi būti sumokėtos iki metinės gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino paskutinės dienos, t. y. iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos.

Daugiau informacijos apie šių įmokų dydžius galima rasti www.sodra.lt.

Pajamų deklaravimas ir pajamų mokesčio sumokėjimas.

Individualia veikla besiverčiantis nuolatinis Lietuvos gyventojas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį, joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, 2012 metais vykdęs individualią veiklą, pildo GPM308 deklaraciją ir GPM308V priedą, net ir tuo atveju, jeigu individualios veiklos pajamų negavo. Deklaracijos forma, jos užpildymo ir pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-12-15 įsakymu Nr. VA-96 (Žin., 2009, Nr. 152-6865).

 

2012-02-23 Dėl pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio taikymo

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), atsižvelgdama į mokesčių mokėtojų paklausimus, paaiškina:

1. Ar gali bendrovė taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą fiziniam asmeniui parduodamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, įrašytoms į centralizuotai Valstybinės ligonių kasos (toliau – VLK) perkamų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšų apmokamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą?

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2010, Nr. 148-7562, toliau – PVM įstatymas) 19 straipsnio 4 dalies nuostatas lengvatinis 5 procentų tarifas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms taikomas tokiu atveju, jeigu šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšų.

Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurie VLK perkami centralizuotai ir apmokami iš PSDF lėšų, sąrašą kasmet tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (šiuos sąrašus galima rasti VLK interneto puslapyje adresu: www.vlk.lt>viešieji pirkimai>centralizuoti pirkimai). Kai šias prekes įsigyja fizinis asmuo, tai lengvatinis 5 proc. PVM tarifas minėtoms prekėms gali būti taikomas tokiu atveju, jeigu bendrovė turi įrodymus, kad šių prekių įsigijimo išlaidos fiziniam asmeniui visiškai ar iš dalies yra kompensuojamos iš PSDF lėšų ( žr. atsakymą į 2 klausimą).

2. Kokius įrodymus turi turėti bendrovė, kad ji galėtų fiziniam asmeniui parduodamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, įrašytoms į centralizuotai VLK perkamų ir iš PSDF lėšų apmokamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą, taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą?

Bendrovė lengvatinį 5 proc. PVM tarifą gali taikyti klausime minėtų prekių tiekimo metu ir po tiekimo, paaiškėjus, kad fiziniam asmeniui jo įsigytų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos iš PSDF lėšų.

Prekių tiekimo metu lengvatinį 5 proc. PVM tarifą bendrovė gali taikyti tokiu atveju, jeigu turi įrodymus, kad prekės pirkėjui (fiziniam asmeniui) šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies bus kompensuotos iš PSDF lėšų. Tokiu įrodymu, pavyzdžiui, gali būti dokumentas (jo kopija) , patvirtinantis, kad pirkėjas yra įrašytas į eilę gauti endoprotezui, kompensuojamam iš PSDF lėšų .

Po prekių tiekimo paaiškėjus, kad fiziniam asmeniui jo įsigytų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidos buvo (bus) visiškai ar iš dalies kompensuotos iš PSDF lėšų, bendrovė gali taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą. Įrodymu, kad medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidos buvo (bus) visiškai ar iš dalies kompensuotos iš PSDF lėšų, gali būti vienas iš žemiau nurodytų dokumentų:

1) dokumentų, kuriuos VLK priėmė iš fizinio asmens kompensacijai gauti, kopijos;

2) VLK fiziniam asmeniui išduotas patvirtinimas, kad šio asmens įsigytų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidos pilnai ar iš dalies yra kompensuotos iš PSDF lėšų;

3) bendrovės prašymu VLK pateikta informacija bendrovei apie asmenis, kuriems už bendrovėje įsigytus vaistus ir medicinos pagalbos priemones buvo kompensuota iš PSDF lėšų, arba informacija, kad asmuo yra įrašytas į eilę gauti kompensaciją iš PSDF lėšų arba yra pateikęs dokumentus, reikalingus kompensacijai iš PSDF lėšų gauti.

3. Ką turi daryti bendrovė, jeigu ji fiziniam asmeniui parduotą prekę apmokestino standartiniu PVM tarifu, o paaiškėjo, kad šiai prekei turėjo būti taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas (pvz., paaiškėjo, kad medicinos pagalbos priemones savo lėšomis įsigijusiam fiziniam asmeniui jo įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš PSDF lėšų)?

Jeigu paaiškėja, kad bendrovė fiziniam asmeniui parduodamai prekei , kurią ji buvo apmokestinusi standartiniu 21 proc. PVM tarifu, turėjo taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą, tai bendrovė, vadovaudamasi PVM įstatymo 83 straipsnio nuostatomis, fiziniam asmeniui parduotai prekei turi išrašyti kreditinę PVM sąskaitą faktūrą ir joje su minuso ženklu nurodyti, kokia suma yra sumažinamas pirminėje PVM sąskaitoje faktūroje apskaičiuotas PVM. Kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose nurodytus duomenis bendrovė traukia į PVM deklaraciją to laikotarpio, kada buvo išrašyta kreditinė PVM sąskaita faktūra.

 

2012-02-17 Informacinis pranešimas dėl Finansų ministro įsakymo ,,Dėl sumokėto gyventojų pajamų mokesčio dalies pervedimo paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-046 (Žin., 2012, Nr. 21-981, toliau – Įsakymas) buvo patvirtintas Sumokėto gyventojų pajamų mokesčio dalies pervedimo paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). 2002 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. 305 ,,Dėl 2 procentų pajamų mokesčio sumos pervedimo Lietuvos vienetams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 95-4151) pripažintas netekusiu galios.

Įsakymu nustatyta, kad Aprašas taikomas pervedant gyventojų sumokėto pajamų mokesčio dalį pagal 2012 m. ir vėlesniais metais pateiktus gyventojų prašymus.

Esminės Aprašo nuostatos:

1) iki 2 procentų pajamų mokesčio suma gali būti pervesta vienam ar keliems vienetams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61-1818) turintiems teisę gauti paramą (toliau – paramos gavėjas), ir ar iki 1 procento pajamų mokesčio suma gali būti pervesta vienai ar kelioms politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre, kurios atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo ar likvidavimo procedūra (toliau – politinė partija);

2) Paramos gavėjas ar politinė partija, pageidaujantys gauti pajamų mokesčio dalį, iki kitų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, už kurį nuo gautų pajamų skiriama pajamų mokesčio dalis (toliau – ataskaitiniai metai), rugpjūčio 31 d. turi pateikti mokesčių administratoriui laisvos formos prašymą, kuriame nurodomi Lietuvoje registruotoje kredito įstaigoje turimos sąskaitos duomenys. Prašymo teikti nereikia, kai sąskaitos duomenys nėra pasikeitę;

3) Mokesčių administratorius, patikrinęs, ar paramos gavėjas ir politinė partija atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, pajamų mokesčio dalį perveda nuo kitų metų, einančių po ataskaitinių metų, rugsėjo 1 d. iki lapkričio 15 d.

4) Parama nepervedama, jeigu:

- paramos gavėjas ar politinė partija metų, einančių po ataskaitinių metų, gegužės 1 d. arba pajamų mokesčio dalies pervedimo dieną neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų,

- nuolatinis Lietuvos gyventojas, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 73-3085, toliau - GPMĮ) turėjęs pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, jos per GPMĮ nustatytą terminą nepateikė;

- iš vienos savivaldybės biudžeto įplaukų apskaičiuota konkrečiam paramos gavėjui ar konkrečiai politinei partijai pervestina pajamų mokesčio suma yra mažesnė nei 10 litų;

5) Kai atitinkamais metais paramos gavėjui ar politinei partijai pervedama ne visa pajamų mokesčio suma, tai ji turi būti pervedama kartu su kito ataskaitinio laikotarpio paskirtąja suma. Per daug pervesta mokesčio suma mažinama kitais metais pervestina suma.

6) Paramos gavėjai ir politinės partijos turi teisę gauti duomenis apie jiems apskaičiuotas ir pervestas pajamų mokesčio sumas.

 

2012-02-17 Dėl leidinio "Religinių bendruomenių apmokestinimas" naujos redakcijos

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad, atsižvelgdama į mokesčių apskaičiavimą ir mokėjimą reguliuojančių teisės aktų pakeitimus ir papildymus, parengė naują leidinio ,,Religinių bendruomenių apmokestinimo paaiškinimas“ redakciją.

 

2012-02-17 Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 3 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro) 7 punkto

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63–2243) 25 str. 1 d. 2 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 1997, Nr. 87–2212; 2004, Nr. 82–2966) ir siekdama suvienodinti Pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110–3992, toliau – PMĮ) taikymo tvarką, papildė PMĮ 40 straipsnio 3 dalies komentarą (apibendrintą paaiškinimą) 7 punktu, kuris suderintas su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2012-02-09 raštas Nr. (14.16-01)-5K- 1202761-6K-6K-1201401).

 

2012-02-15 Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų iš užsienio gautų honorarų ir autorinių atlyginimų apmokestinimo

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paaiškina apie nuolatinių Lietuvos gyventojų iš užsienio valstybių gautų honorarų ir autorinių atlyginimų apmokestinimą pajamų mokesčiu ir šių pajamų dvigubo apmokestinimo naikinimą Lietuvoje:

Dėl honorarų apmokestinimo pajamų mokesčiu ir jų dvigubo apmokestinimo panaikinimo

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau – GPMĮ) 2 str. 5 dalyje apibrėžta, kad honoraras – tai atlyginimas už autorine licencine sutartimi suteiktą teisę panaudoti kūrinį, atlyginimas už suteiktas gretutines teises, pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know–how).

Honoraru gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tikslais laikomos sumos, išmokamos gyventojui pagal autorinę licencinę sutartį už perleistą teisę naudotis jo sukurtu literatūros, mokslo ar meno kūriniu (pramoninės nuosavybės objektu, franšize, know-how) ar už suteiktas gretutines teises.

Pavyzdžiai

1. Mokslininkas įmonei suteikia teisę naudotis savo išradimu, užregistruotu Patentų biure. Įmonė šį išradimą naudos gaminių gamybos procese ir už teisę naudotis šiuo išradimu mokslininkui mokės sumas, kurios laikomos honoraru.

2. Kompozitorius savo sukurtą muzikos kūrinį įrašo į laikmeną ir teatrui suteikia teisę šį muzikos kūrinį naudoti konkrečiame spektaklyje. Teatras kompozitoriui moka išmokas, kurios priklauso nuo publikai viešai rodytų spektaklių skaičiaus. Tokios išmokos laikomos honoraru.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo iš užsienio valstybių gautų honorarų apmokestinimą reglamentuoja GPMĮ nuostatos. Tuo atveju, jeigu honoraras gautas iš užsienio valstybių, su kuriomis Lietuva taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, honorarų apmokestinimą reglamentuoja ne tik GPMĮ, bet ir šių sutarčių straipsnio ,,Atlyginimai už nuosavybės teisių perleidimą“ (arba ,,Honoraras“) nuostatos.

Primename, kad Lietuva taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis (toliau – mokestinė sutartis) su šiomis užsienio valstybėmis: Airija, Armėnija, Austrija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Gruzija, Italija, Islandija, Ispanija, Izraeliu, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (toliau - JAV), Jungtine Karalyste, Kanada, Kazachstanu, Kinija, Korėja, Kroatija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgu, Malta, Makedonija, Moldova, Nyderlandais, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Rusija, Serbija, Singapūru, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Ukraina, Uzbekistanu, Vengrija ir Vokietija.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, iš užsienio valstybės (išskyrus tikslinę teritoriją) gavęs honorarą, nuo kurio užsienyje buvo išskaičiuotas pajamų mokestis, gali naikinti honoraro dvigubą apmokestinimą Lietuvoje, iš pagal GPMĮ mokėtinos pajamų mokesčio nuo tokio honoraro sumos atskaitydamas užsienyje sumokėtą pajamų mokesčio sumą, tačiau tik tuo atveju, jeigu tenkinamos visos žemiau nurodytos sąlygos:

- honoraro šaltinis yra užsienio valstybėje (laikoma, kad honoraro šaltinis yra užsienio valstybėje, jeigu jį išmoka tos užsienio valstybės vienetas, gyventojas ar toje valstybėje registruotas kokio nors vieneto nesavarankiškas struktūrinis padalinys);

- honoraro apmokestinimas užsienio valstybėje numatytas jos vidaus mokesčių įstatymuose. Jeigu honoraras gautas iš užsienio valstybės, su kuria Lietuva taiko mokestinę sutartį, honoraro apmokestinimas turi būti numatytas jos vidaus mokesčių įstatymuose ir honoraras turi būti apmokestintas atsižvelgiant į mokestinėje sutartyje honorarui apmokestinti nustatytą mokesčio tarifo ribą, jei tos valstybės vidaus mokesčių įstatymuose nėra nustatytas mažesnis mokesčio tarifas;

- nuo honoraro užsienio valstybėje sumokėtas mokestis yra pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis ir

- gyventojas turi dokumentą apie užsienio valstybėje nuo honoraro sumokėtą pajamų mokestį. Jeigu honoraras gautas iš užsienio valstybės, su kuria Lietuva netaiko mokestinės sutarties ir kuri nėra Europos Sąjungos valstybė, toks dokumentas turi būti patvirtintas užsienio valstybės mokesčių administratoriaus.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo iš užsienio valstybių gautas honoraras Lietuvoje apmokestinamas taip:

- jeigu honoraras gautas iš Latvijos, 15 proc. pajamų mokestį nuo visos honoraro sumos gyventojas turi sumokėti tik Lietuvoje, kadangi mokestinė sutartis Latvijai nesuteikia teisės apmokestinti nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamo honoraro. Jeigu Latvijoje nuo tokio honoraro sumos buvo išskaičiuotas pajamų mokestis, nuolatinis Lietuvos gyventojas pats turi kreiptis į Latvijos mokesčių administratorių ir iš Latvijos biudžeto turi susigrąžinti Latvijoje ne pagal mokestinę sutartį nuo honoraro išskaičiuotą pajamų mokestį;

- jeigu honorarą nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėjo Airijos, Armėnijos, Austrijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Gruzijos, Islandijos, Ispanijos, Italijos, Izraelio, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kazachstano, Kinijos, Korėjos, Kroatijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Makedonijos, Maltos, Moldovos, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Turkijos, Ukrainos, Uzbekistano, Vengrijos ir Vokietijos rezidentai, šiose užsienio valstybėse, vadovaujantis mokestinėmis sutartimis, honoraras gali būti apmokestintas taikant ne didesnį kaip 10 proc. pajamų mokesčio tarifą, todėl nuolatinis Lietuvos gyventojas, naikindamas tokio honoraro dvigubą apmokestinimą, Lietuvoje nuo honoraro turi sumokėti pajamų mokesčio sumą, lygią skirtumui tarp pagal GPMĮ mokėtinos pajamų mokesčio sumos ir užsienyje taikant ne didesnį kaip mokestinėje sutartyje honorarui apmokestinti nustatytą mokesčio tarifą išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos;

- jeigu honoraras gautas iš Singapūro, Singapūre jis gali būti apmokestintas taikant ne didesnį kaip 7,5 proc. pajamų mokesčio tarifą, todėl gyventojas, naikindamas iš Singapūro gauto honoraro dvigubą apmokestinimą, Lietuvoje turi sumokėti pajamų mokesčio sumą, lygią skirtumui tarp pagal GPMĮ mokėtinos pajamų mokesčio sumos ir Singapūre taikant ne didesnį kaip 7, 5 proc. mokesčio tarifą išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos;

- jeigu honoraras gautas iš užsienio valstybių (išskyrus tikslines teritorijas), su kuriomis Lietuva netaiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties ir toks honoraras užsienyje buvo apmokestintas pajamų mokesčiu, gyventojas, naikindamas honoraro dvigubą apmokestinimą Lietuvoje, iš pagal GPMĮ mokėtinos pajamų mokesčio nuo honoraro sumos gali atskaityti užsienyje sumokėtą pajamų mokesčio sumą, neviršijančią pagal GPMĮ apskaičiuotos mokesčio sumos;

- jeigu honoraras gautas iš užsienio valstybių ir tose užsienio valstybėse honoraras nebuvo apmokestintas pajamų mokesčiu, 15 proc. pajamų mokestį nuo gauto honoraro sumos gyventojas privalo sumokėti Lietuvoje;

- jeigu honoraras gautas iš tikslinių teritorijų ir tose valstybėse jis buvo apmokestintas pajamų mokesčiu, tokio honoraro dvigubas apmokestinimas Lietuvoje nėra naikinamas.

Dėl autorinių atlyginimų apmokestinimo pajamų mokesčiu ir jų dvigubo apmokestinimo panaikinimo

Autoriniu atlyginimu pajamų mokesčio mokėjimo tikslais laikomos sumos, išmokamos gyventojui pagal autorinę sutartį už kūrinio, esančio autorių teisių objektu, ir turtinių teisių į jį perleidimą kitam asmeniui negrįžtamai.

Pavyzdžiai

1. Žurnalistas redakcijos užsakymu rengia straipsnius ir juos perduota redakcijai. Už periodiniuose leidiniuose publikuotus straipsnius redakcijos mokama išmoka yra autorinis atlyginimas.

2. Lektorius, su Universitetu sudaręs autorinę sutartį, skaito paskaitas. Iš Universiteto jo gaunamas atlygis laikomas autoriniu atlyginimu.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo iš užsienio valstybių gauto autorinio atlyginimo apmokestinimą reglamentuoja GPMĮ. Tuo atveju, jeigu autoriniai atlyginimai gauti iš užsienio valstybių, su kuriomis Lietuva taiko mokestines sutartis, autorinių atlyginimų apmokestinimą reglamentuoja ne tik GPMĮ, bet ir mokestinių sutarčių straipsnio ,,Individuali savarankiška veikla“ arba ,,Kitos pajamos“ nuostatos.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas vykdo individualią veiklą per nuolatinę bazę užsienio valstybėje, su kuria Lietuva taiko mokestinę sutartį, ir jo gaunamas autorinis atlyginimas priskiriamas tai nuolatinei bazei, toks atlyginimas kaip individualios veiklos pajamos, vadovaujantis mokestinės sutarties straipsniu ,,Individuali savarankiška veikla“, apmokestinamas toje užsienio valstybėje, jeigu tai numato tos užsienio valstybės vidaus mokesčių įstatymai. Tuo atveju, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas, užsienio valstybėje, su kuria Lietuva taiko mokestinę sutartį, vykdantis registruotą individualią veiklą per nuolatinę bazę, nuo šiai nuolatinei bazei priskiriamų pajamų sumoka pajamų mokestį užsienio valstybėje, tokios pajamos, naikinant jų dvigubą apmokestinimą, atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje (tam gyventojas turi turėti dokumentą, įrodantį, kad pajamų mokestis buvo sumokėtas užsienio valstybėje).

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iš užsienio valstybės, su kuria Lietuva taiko mokestinę sutartį, gauna autorinį atlyginimą, kuris nepriskiriamas gyventojo toje užsienio valstybėje vykdomos individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamoms, toks autorinis atlyginimas laikomas kitomis pajamomis, kurių apmokestinimą reglamentuoja mokestinių sutarčių straipsnis ,,Kitos pajamos“.

Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas kitas pajamas (tame tarpe ir autorinį atlyginimą) gauna iš Armėnijos, Austrijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Gruzijos, Ispanijos, Izraelio, JAV, Jungtinės Karalystės, Kazachstano, Kinijos, Korėjos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Moldovos, Makedonijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos, Šveicarijos, Turkijos, Ukrainos, Uzbekistano, Vengrijos, Vokietijos, 15 proc. pajamų mokestį nuo tokių pajamų jis privalo sumokėti tik Lietuvoje, kadangi mokestinė sutartis Lietuvai suteikia išimtinę teisę apmokestinti savo rezidento gautas kitas pajamas. Ne pagal mokestinę sutartį tose užsienio valstybėse išskaičiuotą pajamų mokestį nuo kitų pajamų (tame tarpe ir autorinio atlyginimo) nuolatinis Lietuvos gyventojas turi susigrąžinti pats, kreipdamasis į atitinkamos užsienio valstybės mokesčių administratorių.

Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas kitas pajamas (tame tarpe ir autorinį atlyginimą) gauna iš Airijos, Azerbaidžano, Belgijos, Danijos, Graikijos, Islandijos, Italijos, Kanados, Liuksemburgo, Maltos, Norvegijos, Portugalijos, Singapūro, Suomijos, Švedijos, pirmumo teisę apmokestinti kitas pajamas pagal mokestines sutartis turi šios užsienio valstybės. Jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos kitos pajamos buvo apmokestintos šiose užsienio valstybėse pagal jų vidaus mokesčių įstatymus, naikinant jų dvigubą apmokestinimą, jos atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje (tačiau gyventojas turi turėti dokumentą apie užsienio valstybėje gautas pajamas ir nuo jų užsienyje sumokėtą pajamų mokestį). Jeigu kitos pajamos užsienio valstybėse, kurios pagal mokestinę sutartį turėjo teisę apmokestinti nuolatinio Lietuvos gyventojo gautas kitas pajamas, nebuvo apmokestintos pajamų mokesčiu, 15 proc. pajamų mokestį nuo tokių pajamų gyventojas turi sumokėti Lietuvoje.

Jeigu autorinis atlyginimas gautas iš Kipro (t.y. Europos Sąjungos valstybės, su kuria Lietuva netaiko mokestinės sutarties), ir nuo tokio atlyginimo Kipre buvo išskaičiuotas pajamų mokestis, naikindamas dvigubą apmokestinimą, nuolatinis Lietuvos gyventojas nuo tokių pajamų neturi mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje. Jeigu autorinis atlyginimas gautas iš Kipro ir nuo tokio atlyginimo Kipre nebuvo sumokėtas pajamų mokestis, 15 proc. pajamų mokestį gyventojas privalo sumokėti Lietuvoje.

Kai autorinį atlyginimą nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna iš užsienio valstybės, su kuria Lietuva netaiko mokestinės sutarties ir kuri nėra Europos Sąjungos valstybė ir nėra tikslinė teritorija, ir toje užsienio valstybėje nuo autorinio atlyginimo buvo išskaičiuotas pajamų mokestis, gyventojas, naikindamas autorinio atlyginimo dvigubą apmokestinimą Lietuvoje, iš pagal GPMĮ mokėtinos pajamų mokesčio nuo autorinio atlyginimo sumos gali atskaityti užsienyje sumokėto pajamų mokesčio sumą, neviršijančią pagal GPMĮ apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos (tačiau gyventojas privalo turėti tos užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtintą dokumentą apie užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokestį nuo autorinio atlyginimo). Jeigu iš užsienio valstybės, su kuria Lietuva netaiko mokestinės sutarties ir kuri nėra Europos Sąjungos valstybė ir nėra tikslinė teritorija, nuolatinio Lietuvos gyventojo gautas autorinis atlyginimas nebuvo apmokestintas pajamų mokesčiu toje užsienio valstybėje, 15 proc. pajamų mokestį nuo autorinio atlyginimo gyventojus privalo sumokėti Lietuvoje.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo iš tikslinių teritorijų gauto autorinio atlyginimo, kuris tose valstybėse buvo apmokestintas pajamų mokesčiu, dvigubas apmokestinimas Lietuvoje nėra naikinamas.

 

2012-02-14 Dėl leidinio ,,Asmenų, kurie nėra registruoti PVM mokėtojais, PVM prievolės“ atnaujinimo

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), informuoja apie parengtą (atnaujintą) leidinį ,,Asmenų, kurie nėra registruoti PVM mokėtojais, PVM prievolės“.

Minėtas leidinys atnaujintas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004 Nr. 17-505; 2011, Nr. 161-7616) 51, 14, 19, 31, 32, 36, 43, 47, 49, 53, 57, 64, 66, 71, 711, 78, 79, 80, 83, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 2 priedo papildymo, 82 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 631, 781, 891straipsniais įstatymo nuostatas, kurios įsigalioja nuo 2012 metų sausio 1 dienos.

 

2012-02-14 Dėl Pelno mokesčio įstatymo 12 str. 10 punkto, 51 str. 2 dalies, 57 str. 2 ir 4 dalių, 27 str. 1 ir 3 dalių apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimo ir papildymo

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 25 str. 1 d. 2 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 1997, Nr. 87-2212; 2004, Nr. 82-2966), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 46-1, 51, 57, ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 146-6852) nuostatas ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 146-6844) nuostatas bei siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992, toliau - PMĮ) taikymo tvarką, parengė PMĮ 12 str. 10 punkto, 51 str. 2 dalies, 57 str. 2 ir 4 dalių, 27 str. 1 ir 3 dalių apibendrinto paaiškinimo (komentaro) (toliau – komentaras) pakeitimą ir papildymą, kuris suderintas su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2012-02-09 raštas Nr. (14.16-01)-5K-1202763-6K-1201399).

 

2012-02-10 Dėl cigarečių kainos nurodymo ant pakuotės

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM) informuoja, kad 2012 m. kovo 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 160-7568;). Šiuo pakeitimu iš esmės pakeistas didžiausios mažmeninės cigarečių kainos nurodymo reguliavimas.

Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 34 straipsnio (Žin., 2001, Nr. 98-3482 ; 2010, Nr. 45-2174 ) nuostatas, cigaretės negali būti parduodamos už didesnę kainą negu didžiausia mažmeninė kaina, nurodyta ant banderolės, kuria paženklinta pakuotė. Pažymima, kad nurodytuoju pakeitimu nustatyta, kad cigaretės negali būti parduodamos už didesnę kainą negu didžiausia mažmeninė kaina, nurodyta ant pakuotės. Vadinasi, nuo 2012 m. kovo 1 d., cigarečių pardavimo kainos nebus privaloma nurodyti ant banderolės. Cigarečių pardavimo kaina galės būti nurodoma bet kurioje mažmeninės cigarečių pakuotės vietoje.

Atsižvelgiant į minėtus teisinio reglamentavimo pakeitimus, didžiausia mažmeninė kaina gali būti nurodoma tiek ant banderolės, tiek ant pakuotės. Vadinasi, gali būti ir tokių atvejų, kai cigarečių pardavimo kaina nurodyta ant banderolės, skirsis nuo nurodytosios ant pakuotės. Dėmesys atkreiptinas į tai, kad šiuo atveju, aktualia kaina laikytina didžiausia iš šių kainų, todėl mažmeninės prekybos įmonės, realizuodamos cigaretes, turi atkreipti dėmesį į tai, kuri kaina yra didesnė.

Pažymima ir tai, kad VMI prie FM dėl minėto reglamentavimo pakeitimo rengiami jį lydinčiųjų teisės aktų pakeitimai.

 

2012-02-10 Dėl akcizų deklaracijų FR0630 ir FR0630A formų, jų priedų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2012 m. vasario 9 d. įsigaliojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. VA-8 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. VA-106 „Dėl Akcizų deklaracijų FR0630 ir FR0630A formų, jų priedų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 17-791).

Minėtas įsakymas ir juo tvirtinamos taisklės pakeistos, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo tokie Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 98-3482; 2010, Nr. 45-2174) pakeitimai, padaryti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymu (Žin., 2011, Nr. 141-6614):

1) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, nuo 2012 m. sausio 1 d. už produkto hektolitrą taikomas 58 litų akcizų tarifas;

2) kitiems, negu 1 punkte nurodytiems fermentuotiems gėrimams ir vynui, nuo 2012 m. sausio 1 d. už produkto hektolitrą taikomas 198 litų akcizų tarifas;

3) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, nuo 2012 m. sausio 1 d. už produkto hektolitrą taikomas 216 litų akcizų tarifas.

Be to, už mokestinius laikotarpius prasidedančius nuo 2012 m. vasario 1 d., mokesčių mokėtojai akcizų deklaracijos FR0630 formą ir jos priedus turi teikti ne naudojantis Valstybinės mokesčių inspekcijos Akcizų informacine sistema, o naudojantis Elektroninio deklaravimo informacine sistema.

 

2012-02-10 Dėl individualios keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklos

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (Žin., 1996, Nr. 119-2772 ; 2002, Nr. 37-1342; 2011, Nr. 132-6276, toliau – Kodeksas) 7 straipsnio pakeitimą nustatyta, kad „Vežėjas – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir krovinius.“ Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1071/2009 2 straipsnyje, t.y. įmonė – bet kuris fizinis, bet kuris juridinis pelno siekiantis ar nesiekiantis asmuo. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Kodekso 18 str. 12 dalimi patvirtino „Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisykles (Žin., 2011, Nr. 155-7371, toliau – taisyklės).

Šių taisyklių 8 punkte nustatyta, kad vežėjai – fiziniai asmenys, pageidaujantys gauti leidimą vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, savivaldybės vykdomajai institucijai privalo pateikti atitinkamus dokumentus, įskaitant individualios veiklos registravimo pažymą.

Vadinasi, fiziniai asmenys gali kreiptis į apskričių valstybines mokesčių inspekcijas (toliau – AVMI) su prašymais įregistruoti minėtos rūšies individualią veiklą. Rekomenduojame AVMI nustatyta tvarka tokią veiklą įregistruoti (EVRK kodas 49.32) ir kaip įmanoma skubiau išduoti dokumentą (pažymą FR0468), patvirtinantį veiklos registravimą.

 

2012-02-07 Dėl leidinio „Pelno nesiekiančių organizacijų apmokestinimo ypatumai“ naujos redakcijos

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad parengta nauja leidinio ,,Pelno nesiekiančių organizacijų apmokestinimo ypatumai“ redakcija.

 

2012-02-07 Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies ir 32 straispnio 3 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro) papildymo

PVMI_31_str_3_dalies_komentaro_papildymas.doc

PVMI_32_str_3_dalies_komentaro_papildymas.doc

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 25 str. 1 d. 2 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 1997, Nr. 87-2212; 2004, Nr. 82-2966) ir siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr.17-505) taikymo tvarką, parengė PVM įstatymo 31 straipsnio 3 dalies ir 32 straipsnio 3 dalies paaiškinimo (komentaro) (toliau – komentaras) papildymą.

 

2012-02-06 Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymų pakeitimo

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad yra pakeisti ir Valstybės žiniose paskelbti tokie Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. sausio 23 d. įsakymai:

įsakymas Nr. VA-5 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. VA-5 „Dėl Skystų energinių produktų, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų mėginių paėmimo taisyklių patvirtinimo ir kai kurių įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 12-543);

įsakymas Nr. VA-6 „ Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 176 „Dėl Etilo alkoholio denatūravimo žurnalo formos ir jo pildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 12-544);

įsakymas Nr. VA-7 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-131 „Dėl akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų įsigijimo leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 12-545).

Pakeitimai yra redakcinio pobūdžio, taip pat susiję su 2011 metų Valstybinės mokesčių inspekcijos struktūriniais pokyčiais. Tuo pačiu atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. VA-6 pakeitus Etilo alkoholio denatūravimo žurnalo pildymo taisykles , nuo 2012 m. sausio 27 d. tais atvejais, kai akcizais apmokestinamų prekių s andėlyje yra įdiegta kompiuterinė akcizais apmokestinamų prekių apskaitos sistema, atitinkanti Kompiuterinei apskaitos sistemai keliamus reikalavimus, patvirtintus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. VA-110 (Žin., 2004, Nr. 90-3338), tai šiose taisyklėse nurodyto popierinio denatūravimo žurnalo pildyti neprivaloma be atskiro derinimo su apskrities valstybine mokesčių inspekcija (anksčiau turėjo būti suderinta raštu).

 

2012-02-03 Dėl mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 3 ir 5 straipsnių apibendrinto paaiškinimo (komentaro)

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 25 str. 1 d. 2 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 1997, Nr. 87-2212; 2004, Nr. 82-2966) bei siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo (Žin., 2004, Nr. 117-4369) taikymo tvarką, parengė šio įstatymo 3 ir 5 straipsnių apibendrintų paaiškinimų (komentarų) (toliau – komentarai), pakeitimus, kurie suderinti su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2012-01-13 raštas Nr. ((14.16-01)-5K-1130789-6K-1200386).

 

2012-01-30 Biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita – ir banke „Nordea“

 

2012 m. sausio 30 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad nuo šiol visus Valstybinei mokesčių inspekcijai mokamas įmokas, mokesčius ir rinkliavas mokesčių mokėtojai gali mokėti ir į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke „Nordea“ . Kaip ir iki šiol mokėtojai gali naudotis biudžeto surenkamąja sąskaita banke „Swedbank“.

„Valstybinė mokesčių inspekcija, atsidarydama biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke „Nordea“, planingai įgyvendiną siekį padėti mokesčių mokėtojams sumokėti mokesčius mažiausiomis sąnaudomis. Džiaugiamės, kad konstruktyviai bendradarbiaudami su banku „Nordea“, galime jau šiandien jų klientams pasiūlyti sumokėti mokesčius valstybei paprasčiau ir pigiau“, — teigia VMI prie FM viršininko pavaduotojas Vilma Vildžiūnaitė, pažymėdama, kad ir iš kitų šalies kredito įstaigų tikimasi tokio pat aktyvaus bei geranoriško bendradarbiavimo.

VMI primena, kad mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, pavyzdžiui, paskirtas baudas už kelių eismo taisyklių ar kitus pažeidimus galima sumokėti ne tik bankuose, bet ir Lietuvos pašto skyriuose, kai kurių prekybos centrų kasose, „Perlo“ terminaluose. Ateityje tokių atsiskaitymo vietų šalyje tik daugės. Daugiau informacijos apie VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokų kodus galima rasti VMI interneto svetainėje, adresu http://www.vmi.lt/lt/?itemId=1012391.

VMI primena, kad visą reikiamą informaciją mokesčių klausimais gyventojai ir bendrovės gali gauti paskambinę trumpuoju Mokesčių informacijos centro telefonu 1882, apsilankę VMI interneto svetainėje www.vmi.lt bei pasinaudodami konsultacinėje mokesčių informacijos duomenų bazėje (KMDB) sukaupta medžiaga. VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882 teikiamos konsultacijos įrašomos ir yra lygiavertės rašytinėms.

 

2012-01-27 Dėl kompensuotų įmokų, sumokėtų už gyventojų studijas

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) gavo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos paklausimą, kuriame prašoma paaiškinti:

1. Ar gyventojai, sumokėję įmokas už sūnaus studijas 2009-2011 m. aukštojoje mokykloje ir prisitaikę pajamų mokesčio lengvatą, privalo patikslinti pateiktas metines pajamų deklaracijas, jeigu 2011 m. už labai gerus mokymosi rezultatus ši mokykla studijuojančiam gyventojui grąžino visas 2009-2011 m. sumokėtas įmokas?

2. Ar aukštosios mokyklos studijuojančiam gyventojui grąžintos sumos už studijas pripažįstamos jo pajamomis?

VMI prie FM paaiškina:

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140, Nr. 61, Nr. 101, toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) 71 straipsnyje yra numatytas už studijas sumokėtos kainos kompensavimas Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyta, kad valstybės nefinansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose geriausiai pirmuosius dvejus metus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ir likusius studijų metus baigusių asmenų kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Po pirmųjų dvejų studijų metų (ištęstinių studijų atveju – baigus pusę studijų programos) kompensuojama per atitinkamą laikotarpį asmens sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Baigus studijas, kompensuojama nuo trečiųjų studijų metų iki pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų pabaigos (ištęstinių studijų atveju – už antrąją pusę studijų programos) sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina).

Vadovaudamasi Mokslo ir studijų įstatymo 71 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1504 patvirtino Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos aprašą (Žin., 2010, Nr. 125-6426, toliau – Aprašas). Jame aptarta, kad už studijas sumokėta kaina kompensuojama pagal aukštųjų mokyklų sudarytą eilę valstybės nefinansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusiems asmenims, pasiekusiems geriausių studijų rezultatų ir atitinkančių kitus Apraše nustatytus kriterijus. Sprendimą dėl sumokėtos už studijas kainos kompensacijos skyrimo priima ir kompensacijas išmoka Valstybinis studijų fondas.

Tokios kompensacijos atitinka Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085, toliau – GPMĮ) 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą pajamų apibrėžimą ir yra pripažįstamos jas gavusio gyventojo pajamomis.

GPMĮ (Žin., 2008, Nr. 149-6033 ) 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose, yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Remiantis šia nuostata, gyventojams išmokėtos studijų kainos kompensacijos yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu.

Kadangi studijų kainos kompensacijos pagal turinį nelaikomos grąžinama studijų kaina ar jos dalimi, o yra pripažįstamos gyventojo pajamomis, jų gavimo faktas nepaneigia GPMĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos nuolatinių Lietuvos gyventojų teisės GPMĮ nustatyta tvarka sumažinti apmokestinamąsias pajamas už studijas aukštojoje mokykloje (universitete ar kolegijoje) sumokėtomis sumomis. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju (ir kitais analogiškais atvejais) gyventojams prievolė patikslinti 2009-2010 m. mokestinių laikotarpių (ar kitų atitinkamų mokestinių laikotarpių) metines pajamų deklaracijas neatsiranda.

Pažymėtina, kad kitaip yra vertinama gyventojui už studijas grąžinta įmoka ar jos dalis, kai grąžinimas įvyksta, pavyzdžiui, už studijas mokėtiną sumą perskaičiavus dėl techninės klaidos arba kai už studijas sumokėta įmoka grąžinama studijuojantį gyventoją perkėlus iš valstybės nefinansuojamos vietos į valstybės finansuojamą vietą. Tokios išmokos pagal GPMĮ nelaikomos gyventojo pajamomis. Gyventojo patirtomis išlaidomis, sumokėtomis už studijas, pripažįstamas skirtumas, iš bendros sumokėtos studijų kainos atėmus grąžintą sumą. Kai įmokos grąžinamos vėlesnį už jų sumokėjimo mokestinį laikotarpį, o mokesčių administratoriui nuolatinio Lietuvos gyventojo metinėje pajamų deklaracijoje yra įrašyti duomenys apie visą sumokėtą studijų kainą, tai gyventojui atsiranda pareiga šią deklaraciją patikslinti. Atitinkamai, aukštoji mokykla privalo patikslinti mokesčių administratoriui pateiktus gyventojo patirtų studijų išlaidų duomenis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teikiant konsultacijas mokesčių mokėtojams, VMI prie FM siūlo atkreipti dėmesį į aukštosios mokyklos gyventojui išmokamos išmokos turinį bei išmokėjimo pagrindą.

 

2012-01-26 Dėl Mokesčių administravimo įstatymo 37¹ straipsnio komentaro (apibendrinto paaiškinimo)

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25, 87, 88, 135, 164 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 37¹ straipsniu įstatymo (Žin., 2010, Nr.145-7416) 2 straipsnį, parengė ir su Lietuvos Respublikos finansų ministerija bei Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos suderino Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr.63-2243, toliau – MAĮ) 37¹ straipsnio komentarą (apibendrintą paaiškinimą).

 

2012-01-25 Dėl individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo 2012 metais

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) praneša, kad, įsigaliojus Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6, 8, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1795 (Žin., 2011, Nr. 60-7564), nuo 2012 m. sausio 1 dienos VMI prie FM administruoja privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokas individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų:

- kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra ne didesnis kaip 2 ekonominio dydžio vienetai (toliau – EDV), nesvarbu, ar tokie asmenys yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, ar ne ir

- kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra didesnis kaip 2 EDV ir kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai.

Informuojame, kad gyventojai, kurie nepriklauso kitai draudžiamųjų PSD kategorijai ir kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, PSD įmokas į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nuo 2012 m. sausio 1 dienos kas mėnesį moka tokiais įmokų kodais:

- 1791, jeigu gyventojų žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne didesnis kaip 2 EDV, neatsižvelgiant į tai, ar tokie gyventojai yra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojai, ar ne;

- 1921, jeigu gyventojų žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra didesnis kaip 2 EDV ir tokie gyventojai nėra PVM mokėtojai. Šiuo įmokos kodu mokamos ir PSD nepriemokos, susidariusios iki 2010 m. gruodžio 31 d., asmenų, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis kaip 2 EDV, bet mažesnis kaip 14 EDV, ir PSD nepriemokos, susidariusios už 2011 metus, asmenų, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis kaip 2 EDV, bet mažesnis kaip 4 EDV.

Nuo 2012 m. sausio 1 dienos individualią žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra didesnis kaip 2 EDV ir kurie yra PVM mokėtojai, PSD įmokas privalo mokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms.

Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2012 m. sausio 1 dienos VMI prie FM nebeadministruoja PSD įmokų žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra didesnis kaip 2 EDV, bet mažesnis kaip 4 EDV ir kurie yra PVM mokėtojai.

Primename, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; toliau – SDĮ), žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai moka tokio dydžio PSD įmokas:

- žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra 2 ir mažiau EDV (nesvarbu, ar šie gyventojai yra PVM mokėtojai, ar ne), patys už save moka kas mėnesį moka fiksuotas 3 procentų minimaliosios mėnesinės algos , galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas ( mėnesinė PSD įmoka 2012 metais lygi 24 Lt (3 proc. x 800 Lt));

- žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atliktus skaičiavimus už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra didesnis negu 2 EDV ir kurie nėra PVM mokėtojai, patys už save kas mėnesį moka fiksuotas 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas (mėnesinė PSD įmoka 2012 metais lygi 72 Lt (9 proc. x 800 Lt)).

Taip pat primename, kad pagal SDĮ nuostatas į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą PSD įmokas privalo mokėti ne tik aukščiau nurodyti žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, bet ir gyventojai, besiverčiantys individualia veikla įsigijus verslo liudijimą (įmokos kodas 1891) bei gyventojai, nepriklausantys jokiai kitai draudžiamųjų PSD kategorijai ir privalantys draustis savarankiškai (įmokos kodas 1901).

 

2012-01-20 Dėl informacinio pranešimo

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja apie VMI prie FM viršininko pasirašytus įsakymus:

1. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. VA-3 "Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. VA-55 "Dėl Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo" pakeitimo",

2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. VA-4 "Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. VA-19 "Dėl Prekių (paslaugų) pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokesčio dalies, proporcingai tenkančios pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamai veiklai, suderinimo su vietos mokesčių administratoriumi taisyklių, suderinimo sprendimo formos ir Įsigytų prekių (paslaugų) pardavimo pridėtinės vertės mokesčio registravimo žurnalo pildymo taisyklių" pakeitimo".

Pagal šių įsakymų pakeitimų nuostatas panaikinamas Įsigytų prekių (paslaugų) pardavimo pridėtinės vertės mokesčio registravimo žurnalas (toliau – žurnalas), kadangi nuo 2012 m. sausio 1 dienos atsisakyta reikalavimo pildyti šį žurnalą, kai iš kitos valstybės narės įsigyjamos prekės arba kai pagal PVM įstatymo nuostatas prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM už tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas tenka jų pirkėjui (PVM įstatymo 64 straipsnio 3 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal PVM įstatymo 78 straipsnio 5 dalies nuostatas apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus, į juos įtraukiant tiek išrašytas, tiek gautas PVM sąskaitas faktūras, tai tos PVM sąskaitos faktūros, kurios buvo registruojamos žurnale, nuo 2012 m. sausio 1 d. privalo būti registruojamos Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre, patvirtintame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (Žin., 2004, Nr. 59-2102).

 

2012-01-18 Dėl veiklos rūšių tapatumo

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atsakydama į gaunamus teritorinių darbo biržų paklausimus dėl iki 2011-12-31 galiojusių veiklos rūšių atitikimo (tapatumo) su nuo 2012-01-01 galiojančiomis veiklos rūšimis, nurodytomis naujos redakcijos Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąraše (toliau – Sąrašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1261 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr.133-6316; toliau – Nutarimo pakeitimas), paaiškina:

1) tais atvejais, kai iki 2011-12-31 galiojusiame Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ (Žin., 2002, Nr.112-4992) nurodytos veiklos rūšys naujos redakcijos Sąraše, galiojančiame nuo 2012-01-01, nurodytos pakoreguotos, sustambintos, praplėstos ar apjungtos, tai jos, tęsiant nuo 2012 m. sausio 1 d. subsidijų mokėjimą individualią veiklą įsigijus verslo liudijimus vykdantiems asmenims, galėtų būti laikomos tęstinėmis veiklomis,

2) tais atvejais, kai 2011 m. veiklos rūšis, kuria buvo galima verstis įsigijus verslo liudijimą, panaikinta, tai laikoma, kad tos veiklos rūšies tęstinumo 2012 m. nėra (neatsižvelgiant į tai, kad prie panaikintos veiklos rūšies nurodytosios EVRK klasės yra nurodytos naujos redakcijos Sąraše prie kitų veiklos rūšių).

Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2012 m. gegužės 1 dienos naikinama veiklos rūšis ,,Periodinių spaudos leidinių platinimo veikla (įeina į EVRK klases 58.13; 58.14)“;

Parengėme veiklos rūšių pasikeitimų (lyginant veiklos rūšis galiojusias iki 2011-12-31 su veiklos rūšimis galiojančiomis nuo 2012-01-01) sąrašą, kuriame nurodytas ir anksčiau galiojusių veiklos rūšių galimas tęstinumas.

 

2012-01-16 Dėl PVM įstatymo 47 straipsnio apibendrinto paaiškinimo (komentaro)

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), siekdama užtikrinti sklandų mokesčių įstatymų įgyvendinimą, parengė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505, toliau – PVM įstatymas) 47 straipsnio apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimą ir papildymą, kurį suderino su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2012-01-03 raštas Nr. (14.17-02)-5K-1130498)-6K-1200101).

 

2012-01-16 Dėl Lietuvos Respublikos naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimo

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad 2012 m. liepos 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos naftos ir dujų išteklių įstatymo (toliau — NDMĮ) 4, 5 straipsnių ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 163-7745; toliau — NDIM pakeitimo įstatymas), kurio pakeitimai susiję su naftos ir dujų išteklių mokesčio apskaičiavimo tvarkos pasikeitimais.

Vienas esminių pakeitimų susijęs su naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifais. Nuo 2012 m. liepos 1 d. baziniai naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifai nustatomi NDMĮ priedėlyje, atsižvelgiant į telkinių buvimo vietą ir metines gavybos apimtis, atsisakant klasifikuoti tarifus pagal tai, kada buvo pradėta naftos ar dujų išteklių gavyba iš telkinių. Taip pat keičiamas ir priedėlis, kuriame numatyti baziniai naftos ir dujų išteklių sausumos telkiniuose tarifai, kurie priklauso nuo gavybos apimčių tonomis, kurių intervalai taip pat sumažinti.

Jeigu telkinio žvalgybai buvo panaudotos ne tik valstybės lėšos, kompensacinis 9 procentų tarifas mažinamas proporcingai ne valstybės lėšoms tenkančiai daliai, tačiau ne daugiau negu 4,5 procento.

Be to, mokesčio mokėtojui, eksploatuojančiam telkinius, kuriuose gavyba buvo pradėta iki 2003 m. liepos 1 d., panaikinama lengvata 50 procentų sumažinti apskaičiuoto mokesčio sumą per metus atliktų naujų telkinių paieškos ir žvalgybos darbų išlaidų suma. Pagal NDMĮ pakeitimo įstatymą, nuo 2012 m. liepos 1 d. nebeliks reikalavimo kartu su mokesčio deklaracija teikti atliktų naujų telkinių paieškos ir žvalgybos darbų sąrašą bei šių darbų išlaidų apskaičiavimą.

 

2012-01-12 Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 str. 1 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimo ir papildymo

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), siekdama užtikrinti sklandų mokesčių įstatymų įgyvendinimą, parengė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73 - 3085) 6 str. 1 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimą ir papildymą, kurį suderino su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2011-12-27 raštas Nr. (14.16-01)-5K-1126452-6K-1113646).

 

2012-01-12 Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymų

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad:

1. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-141 ,,Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 156 „Dėl akcizais apmokestinamų prekių apskaitos“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 3-101) yra nauja redakcija išdėstytas Akcizų įstatyme nurodytų akcizais apmokestinamų prekių tarifinių grupių kodų klasifikatorius (toliau – Klasifikatorius). Atsižvelgiant į 2011 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos a kcizų įstatymo 30, 31, 53 straipsnių ir įstatymo 3 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr . XI -1740 (Žin., 2011, Nr. 150-7047) ir 2011 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XI-1633 (Žin., 2011, Nr. 141-6614) Klasifikatoriuje patikslinti 210, 215, 230, 235 kodų aprašymai, atsisakyta 211, 216, 231 ir 236 kodų, Klasifikatorius papildyta naujais 436, 722, 953 kodais. Atsižvelgiant į 2011 m . rugsėjo 27 d. Komisijos Reglamentą (ES) Nr. 1006/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl bendrojo muitų tarifo I priedas ( OL 2011 L 282, p. 1-912 ), Klasifikatoriuje patikslintos nuorodos į Kombinuotosios nomenklatūros kodus.

2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-144 yra patvirtintos Įrodymų, kad akcizais apmokestinamos prekės negrįžtamai prarastos ar visiškai sunaikintos, pateikimo ir sprendimo dėl akcizais apmokestinamų prekių praradimo aplinkybių pripažinimo nenugalimos jėgos, negrįžtamo praradimo ar visiško sunaikinimo priėmimo taisyklės (Žin., 2012, Nr. 3-103, toliau – taisyklės). T aisyklės nustato tvarką, kaip Valstybinei mokesčių inspekcijai turi būti pateikti įrodymai, kad akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai nesumokėti, yra negrįžtamai prarastos ar visiškai sunaikintos ir jų negalima panaudoti kaip akcizais apmokestinamų prekių, tam, kad neatsirastų prievolė mokėti akcizus arba permokėta akcizų suma būtų įskaityta arba grąžinta. Taisyklės taip pat nustato tvarką, kaip Valstybinėje mokesčių inspekcijoje turi būti priimamas sprendimas, kad prekės prarastos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ar dėl kitų aplinkybių prarastos negrįžtamai ar yra visiškai sunaikintos.

 

2012-01-06 Informacinis pranešimas dėl užsienyje esančių paramos gavėjų sąrašo

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad nuo 2012 m. sausio 5 d. įsigaliojo Užsienyje esančių lietuvių bendruomenių, kitų lietuviškų įstaigų ar organizacijų, kurios gali būti paramos gavėjais pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, sąrašas (toliau – sąrašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-265 (Žin., 2011, Nr. 1-11), todėl nuo šios datos Pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 28 straipsnio nuostatos taikomos, kai parama suteikiama minėtame sąraše išvardintoms užsienyje esančioms lietuvių bendruomenėms, kitoms lietuviškoms įstaigoms ar organizacijoms.

 

2012-01-05 Informacinis pranešimas dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių pakeitimo

 

2011 m . gruodžio 6 d. buvo priimti Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 5, 6 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 153-7210) ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 ir 7 ² straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 153-7208).

Įgyvendinant šiuos teisės aktus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. VA-138 (Žin., 2012, Nr. 1-43) buvo pakeistos ir papildytos Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklės, patvirtintos 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 (Žin., 2004, Nr. 24-742, Nr. 60, 2011, Nr. 14-635).

Esminiai Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) pakeitimai:

1. Papildytas Taisyklių 1 priedas – Turto deklaravimo pareigybių (priežasčių) kodų sąrašas:

1.1. kredito įstaigų tarybų ir (ar) valdybų narių, administracijų vadovų, administracijų vadovų pavaduotojų pareigybėms žymėti yra skirtas 719 kodas,

1.2. viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų narių, vadovų, jų pavaduotojų, vyriausiųjų redaktorių, jų pavaduotojų, redaktorių, jų pavaduotojų pareigybėms žymėti yra skirtas 720 kodas,

1.3. asmenų, einančių 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytas pareigas, šeimų narių FR0001 formos deklaracijose įrašytinas 788 priežasties kodas.

2. Papildytos Taisyklių nuostatos, susijusios su 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytų gyventojų grupių ir jų šeimų narių, taip pat a ukas politinės kampanijos dalyviui suteikusių gyventojų ir šeimų narių deklaracijų užpildymu. Aukas suteikę gyventojai ir jų šeimų nariai turės deklaruoti tų kalendorinių metų, kuriais jie suteikė auką, gruodžio 31 d. turimą turtą ir kalendorinių metų pajamas, FR0001 formos deklaracijas pateikdami iki kitų metų gegužės 1 dienos. Šie gyventojai pildomose deklaracijose turės įrašyti 803 turto deklaravimo priežasties kodą.

3. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3220) 77 straipsnyje įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė atleisti mokesčių mokėtoją nuo prievolės pateikti mokesčio deklaraciją ar kitus dokumentus tais atvejais, kai reikalinga informacija gaunama iš trečiųjų šaltinių, taip pat ir kitais atvejais, kai mokesčio deklaraciją ir (arba) kitus dokumentus pateikti netikslinga.

Kadangi a uką politinės kampanijos dalyviui suteikę gyventojai, gauti valstybės paramą būstui įsigyti pageidaujantys gyventojai ir jų šeimų nariai pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 50-1197, 2003, Nr. 123-5583, toliau – GTDĮ) turi deklaruoti ne tik turimą turtą, bet ir kalendorinių metų pajamas, Taisyklių 11 punkte aptarta, kokiais atvejais šie gyventojai atleidžiami nuo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) 27 straipsnyje nustatytos prievolės teikti tų pačių kalendorinių metų metines pajamų mokesčio deklaracijas (GPM308 formą).

4. Išsamiau paaiškinta gyventojų, pageidaujančių gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, piniginę socialinę paramą (įskaitant ir jų šeimų narius), valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti (įskaitant ir jų šeimų narius) bei gyventojų, suteikusių auką politinės kampanijos dalyviui (įskaitant ir jų šeimų narius), pajamų deklaravimo tvarka. Šie gyventojai, išskyrus v alstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pageidaujančius gauti gyventojus ir jų šeimų narius, privalo deklaruoti per ataskaitinį laikotarpį (auką politinės kampanijos dalyviui suteikę gyventojai ir jų šeimų nariai – per ataskaitinius metus) gautas visas pajamas.

Pagal GTDĮ 7 straipsnio 6 dalį, g yventojai, pageidaujantys gauti valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai, turi deklaruoti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (nauja redakcija išdėstyto 2011 m. gruodžio 1 d. įstatymu Nr. XI-1772, Žin., 2011, Nr. 155-7353) 17 straipsnyje nurodytas pajamas, atsižvelgdami į jame nustatytas išimtis (nedeklaruotinas pajamas).

5. Siekiant suvienodinti gyventojo metinės pajamų deklaracijos GPM308 formoje ir gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formoje įrašomus pajamų rūšių kodus, nauja redakcija išdėstytas Taisyklių 2 priedas – Pajamų rūšių kodų sąrašas.

 

2012-01-05 Informacinis pranešimas dėl žemės mokesčio įstatymo pakeitimo

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2011 m. gruodžio 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimas Nr. XI-1829 (Žin., 2011, Nr. 163-7743; (toliau – ŽMĮ) , kuriame Lietuvos Respublikos ž emės mokesčio įstatymas (Žin., 1992, Nr. 21-612) išdėstytas nauja redakcija ir kuris įsigalioja nuo 2013 m. sausio 1 dienos. Esminiai pakeitimai:

1. Mokesčio bazė yra žemės mokestinė vertė, kuri pagal ŽMĮ 9 straipsnio nuostatas yra žemės vidutinė rinkos vertė (kuri apskaičiuojama pagal masinio žemės vertinimo metu parengtus žemės verčių žemėlapius) arba žemės vertė nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą (tuo atveju, kai nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų):

1.1. Žemės ūkio paskirties žemės (kuriai priskiriama ir mėgėjiškų sodų žemė), išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė apskaičiuojama jos vidutinę rinkos vertę arba individualiu vertinimu nustatytą žemės vertę, padauginus iš koeficiento 0,35;

1.2. Žemės mokestinės vertės skaičiavimui nustatytas 5 metų pereinamasis laikotarpis, t. y. jei 2013 metų mokestiniu laikotarpiu žemės ploto vieneto (aro) mokestinė vertė (t. y. vidutinė rinkos vertė arba individualiu vertinimu nustatyta žemės vertė) padidėja lyginant su 2012 metų mokestiniu laikotarpiu buvusia mokestine verte (t. y. nominalia verte), tai iš 2013 m. mokestinės vertės atimama 80 procentų vertės padidėjimo (t. y. 80 procentų skirtumo susidariusio tarp 2013 m. mokestiniu laikotarpiu nustatytos mokestinės vertės ir 2012 m. mokestiniu laikotarpiu buvusios mokestinės vertės), 2014 m. mokestiniu laikotarpiu atimama 60 proc. vertės padidėjimo, 2015 m. – 40 procentų ir 2016 m. – 20 procentų;

1.3. ŽMĮ nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu (2013–2017 metų mokestiniais laikotarpiais) mokesčio suma už žemės ūkio paskirties žemę (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žem ę) visais atvejais neviršija vieno lito už vieną arą (100 litų už 1 ha).

2. Mokesčio tarifai. Mokesčio tarifą nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės nustato kiekviena savivaldybės taryba individualiai. Konkretus mokesčio tarifas nustatomas iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos, kuris galioja atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį.

Be to, Savivaldybės tarybos gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba į kelis iš šių kriterijų:

1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį,

2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį,

3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą,

4) žemės sklypo dydį,

5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį),

6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

3. Žemės mokesčio mokėtojai. Žemės mokesčio mokėtojais laikomi žemės savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys bei kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės.

4. Mokesčio lengvatos. Atkreipiame dėmesį, kad visos iki 2012-12-31 galiojančios žemės mokesčio lengvatos, kurios nustatytos šiuo metu galiojančiame Žemės mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. birželio 25 d. nutarime Nr. I-2676 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo įsigaliojimo“ (Žin., 1992, Nr. 21-613) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 3 d. nutarime Nr. 603 (Žin., 1993, Nr. 35-804) perkeltos į nuo 2013-01-01 įsigaliojančio naujos redakcijos ŽMĮ 8 straipsnyje nustatytą lengvatų sąrašą.

Naujos redakcijos ŽMĮ 8 straipsnio lengvatų sąraše nauja yra tai, jog nustatyta:

1) kad žemės mokesčio nemoka bankrutavusios įmonės bei Lietuvos bankas,

2) žemės mokesčiu neapmokestinama mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė,

3) patikslintos nuostatos dėl archeologijos, istorijos bei architektūros ir dailės paminklų ir jų teritorijų žemės neapmokestinimo. Nustatyta, kad neapmokestinama į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių, memorialinių, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę bei į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė.

Vadinasi, bus neapmokestinama tik į Kultūros vertybių registrą įrašyta šiame punkte išvardyta žemė.

5. Nustatytas vėlesnis žemės mokesčio deklaracijų pateikimo mokesčio mokėtojams terminas – iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos. Mokesčio sumokėjimo terminas – iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.

6. Nuo 2013 m. sausio 1 d. netenka galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. I-2676 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo įsigaliojimo“ (Žin., 1992, Nr. 21-613; 1995, Nr.53-1307).

 

2012-01-03 Dėl metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos GPM309 formos užpildymo ir pateikimo taisyklių pakeitimo

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. VA-135 (Žin., 2011, Nr. 162-7729) buvo pakeistos Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos GPM309 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – taisyklės), patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. VA-82 (Žin., 2009, Nr. 139-6146).

 

2012-01-03 Dėl mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos, jos FR0572A, FR0572U priedų pildymo ir teikimo taisyklių pakeitimo

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. VA-134 (Žin., 2011, Nr. 162-7728) nauja redakcija išdėstytas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos, jos FR0572A, FR0572U priedų pildymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-7 (Žin., 2004, Nr. 14-449), priedas, kuriame pateiktas A klasės išmokų kodų sąrašas.

Šiuo įsakymu 2012 ir vėlesniais metais išmokėtų A klasės išmokų kodų sąrašas papildytas:

- nauju išmokos kodu – 22, žyminčiu dividendus, mokamus už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį;

- naujais išmokų kodais, žyminčiais atskiras palūkanų rūšis: palūkanas už vertybinius popierius (išmokos kodas – 57), palūkanas už paskolas (išmokos kodas – 58) ir kitas palūkanas (išmokos kodas – 59). Iki 2011 m. gruodžio 31 dienos išmokėtos bet kokios rūšies palūkanos buvo žymimos tuo pačiu išmokos kodu – 21.

 

VMI mokesčių naujienos 2011 birželis-gruodis

VMI mokesčių naujienos 2011 kovas - birželis

Senesnio laikotarpio mokesčių naujienos

Atnaujinta Antradienis, 27 Kovas 2012 14:49
 

Reklama

 

Privačiai tvarkau įmonių buhalterinę apskaitą

 Buhalterinės apskaitos tvarkymas   nuosava buhalterine programa  PRAGMA nuo pirminių dokumentų iki pilnos finansinės atskaitomybės. Duomenų teikimas SODRAI, VMI. Buhalterio darbo stažas 26 metai iš jų 16 metų vyr. buhalterės.

Info tel. +370 633 04140



Skaitomiausias turinys


2011metai Klaipeda